Saulius Lipinskas
Kaip Jūs atradote dūdmaišį ir kas paskatino juo groti?
Gvidas Kovėra toks. Seniai labai seniai - gal apie 2000 m. - KTU Ąžuolo žygeivių rūsyje buvo jau nepasakysiu koks renginys (gal Muzikos vakaras), bet romaus veido jaunuolis be didelių šnekų užbirbė dviragiu pripučiamu maišu ir nenusakomu balsu kietai užpildė visą rūsį. Tada padarė įspūdį.Vėliau retsykiais Kauno aplinkoje mačiau pučiantį Artūrą (Karkūšą), Gvidą, kažkur Joną Tumasonį. Daugiau pavyzdžių nepamenu. Nors dabar žinau, kad būti galėjo, bet pastarieji buvo mano kely matomesni. Artimiau su dūdmaišiu susipažinta pirmuose Dūdmaišių susipūtimuose Vilkijoje.Man tapus Goštautos vadovu ir atsakingu už instrumentų įsigijimą pirmas pirkinys buvo Dzianiso gaminta Labanoro dūda. Tada ansamblyje pajudėjo dūdmaišių reikalai, dūdmaišis tapo man artimu instrumentu.
Papasakokite apie savo instrumentą (koks jis yra, kada ir kas pagamino)
Tai Aukštaitiška Labanoro dūda. Mediniais rezonatoriais puoštas vieną ūką ir melodinę dūdelę turintis vienliežuvėlinių birbtukų susiūtos jaučio odos plaučiais pučiamas Rė derinimo instrumentas. Gamino jau asmeniškai pažįstamas baltarusis Dzianisas apie 2012 metus. Tada tai buvo jo apie šimtasis pagamintas dūdmaišis.Įsigytas rė derinimo dūdmaišis, nes Lietuvoje tai dažniausia jo dermė. Šiokiu su nedideliais pataisymais pavyksta pūsti Do, Rė, Rė-minor, Mi, Fa, Sol ir La dermėse. Tiesa, čia reikia kiek pasikrapštyti, pasigilinti muzikoje. Paprastai grojama rė ir rė-minor.
Ar mokotės groti iš tradicijų puoselėtojų, senų įrašų, ar remiatės kitais šaltiniais? Gal kuriate naują muziką dūdmaišiui, ar apsiribojate tradiciniais kūriniais?
Mano supratimu (kurį galiu pagrįsti atskirai) dumpliniai - bandonija, armonika, akordeodas ir smuikas savo laiku "nunešė" dūdmaišį į tradicinės muzikos paraštes. Todėl ryškios tradicijos Lietuvoj neišliko. Liko taikymai. Neabejotinai grojama buvo, bet kūrinius perėmė kiti instrumentai su savu "išgrojimo" pritaikymu. Štai todėl mano didžiausia aistra yra tartum tuos pačius, pažįstamus kūrinius prisitaikyti "dūdmaišiškam raktui", nes smuiko rakte išrašytas natas sugrojus dūdmaišiu melodija sakyčiau nykoka :-) Dūdmaišiui yra būdingas savitas natų išpirštavimo stilius, ypač ilgųjų natų.
Kokiose aplinkose dažniausiai grojate? Ar dūdmaišis labiau susijęs su folkloro renginiais, ar randate jam vietą kitose muzikinėse ar kultūrinėse erdvėse?
Savo išpildymu ir "egzoterija" :-) tai apeiginis instrumentas, nes juo atliekami garsai netrūkųs (kaip ir būgno, kanklių). Tai žmonės ir atlikėjai jaučia tartum ir be atskiro paaiškinimo. Naudoja kalendorinėse apeigose, vestuvėse - kai reikia sukurti virškasdieninę atmosferą.Bet jis vis tik muzikos instrumentas. Ką patinka tą juo ir groji. Ypač šiais laikais. Mūsuos jis dar neturi didelės konkurencijos, tai dirva jaunimui įdomiems atradimams.
Kokias emocijas ar jausmus Jums sukelia grojimas dūdmaišiu? Kodėl būtent šis instrumentas? Ką dūdmaišis Jums asmeniškai reiškia?
Vien žiūrint fiziškai, stipriai ir ilgai pučiant kūnas persisotina deguonies ir apima svaigulys. Laikau jį sveiku svaiguliu. Pabūti tame įdomu - paaštrėja mintys. Kažkas tai pavadintų meditacija. Bet mintys paaštrėja.Tai būsenai pavadinti tinka gražus lietuviškas žodis "padūmoti" (o gal "pūsti"). Tik neišliko aiškaus papročio… Beje keltų dūdmaišio papročiuose tą pati būsena vadinama "pibroch". Lietuvoje, mano nuomone, tai išliko kanklių muzikoje.
Kaip Jūsų grojimas dūdmaišiu siejasi su tradicija? Ar stengiatės išlaikyti autentiškumą, ar kuriate naujas interpretacijas?
Tradicinė melodija turi būti atpažįstama kuo beatliekama. Tik pritaikymas instrumentui turi būti individualus. Beje, jei atliekamas šokis ar daina tai kaip bemanevruotum instrumentu šokėjas ar dainininkas yra svarbesnis - turi būti galima pradiniu būdu šokti, dainuoti.
Kaip žmonės reaguoja į dūdmaišį šiandien? Ar jaučiate susidomėjimą šiuo instrumentu šiuolaikinėje visuomenėje?
Visiškai visus domina. Garsas užburia. Visiškai. Tik neatpažįsta jo kaip lietuviško.
Kokį vaidmenį, Jūsų manymu, dūdmaišis atlieka Lietuvos kultūrinėje tapatybėje?
Kol kas slapto ginklo vaidmenį :-) . Pradžiai reikia keleto meistriškų pūtikų.
Ar dūdmaišis, Jūsų nuomone, gali būti integruotas į populiariąją muziką ar kitus modernius muzikinius žanrus?
Į populiariąją muziką nesiintegruoja. Gal ir įmanoma rasti tinkamą "emulgatorių", bet daug "Spotify" variantų paklausiau ir kažkaip "į tą pusę" muzikos neradau arba "nekabino". Dūdmaišis gerai veikia kaip prieskonis, perliukas, šarmas. Arba duetas plius būgnai.
Kaip manote, ar dūdmaišio tradicija Lietuvoje turi ateitį? Kaip ją reikėtų skatinti ar puoselėti?
Dūdmaišio ateitis priklauso nuo entuziastų. Greituoju metu neturi. Bet kad turėtų reikia į kitą lygį pakelti pučiamųjų pamokas mokykloje ir FOKLORO ANSAMBLIUOSE. Turiu galvoj, kad kapelose lumzdelis imtų lygią vietą su smuiku - bus stiprus lumzdelis, ateis ir sekminių ragelis, ateis ir dūdmaišis, o smuikas niekur nedings!
Ar dalyvaujate mokant jaunąją kartą groti dūdmaišiu? Jei taip, kaip perduodate tradiciją?
Kaune rengdavau susipūtimus kas mėnesį ar panašiai. Muziejuje pasakodavau grupėms apie muzikos ir dūdmaišio konstravimą. Tai galėtų būti net pasirenkamas papildomas instrumentas muzikos mokykloje, o kodėl gi ne kiekviename turtingame muzikos pamokų kabinete.