Modesta Pakalnytė
Kaip Jūs atradote dūdmaišį ir kas paskatino juo groti? Jūsų amžius ir specialybė?
Dūdmaišį atradau atėjusi į Vilniaus universiteto folkloro ansamblį "Ratilio", juo paskatino pabandyti pagroti tuometinė ansamblio vadovė Milda Ričkutė.
Amžius 31 m., dirbu Vilniaus universiteto bibliotekoje dokumentų restauratore.
Papasakokite apie savo instrumentą (koks jis yra, kada ir kas pagamino).
Dūdmaišis yra folkloro ansamblio "Ratilio" nuosavybė, jį pagamino baltarusis Dzianis Sukhi. Galima groti D ir G tonacijomis. Asmeninio dūdmaišio kol kas neturiu, bet ateityje norėčiau įsigyti.
Ar mokotės groti iš tradicijų puoselėtojų, senų įrašų, ar remiatės kitais šaltiniais?
Mokiausi groti iš kitų ansambliečių, klausiau įvairių (senųjų ir šiuolaikinių) įrašų.
Gal kuriate naują muziką dūdmaišiui, ar apsiribojate tradiciniais kūriniais?
Daugiau apsiriboju tradiciniais kūriniais, bet patinka ir improvizuoti, pavyzdžiui, groti kokios nors tradicinės dainos motyvais.
Kokiose aplinkose dažniausiai grojate? Ar dūdmaišis labiau susijęs su folkloro renginiais, ar randate jam vietą kitose muzikinėse ar kultūrinėse erdvėse?
Dažniausiai groju folkloro renginiuose, per kalendorines šventes arba uždaruose ansamblio pasibuvimuose, kitose erdvėse kol kas groti neteko.
Kokias emocijas ar jausmus Jums sukelia grojimas dūdmaišiu? Kodėl būtent šis instrumentas? Ką dūdmaišis Jums asmeniškai reiškia?
Groti dūdmaišiu man yra kaip kokia meditacija, labai patinka klausytis žemo burdono gaudimo. Šis instrumentas puikiai skamba vienas, toks klajoklių/vienišių (gerąja prasme) instrumentas.
Kaip Jūsų grojimas dūdmaišiu siejasi su tradicija? Ar stengiatės išlaikyti autentiškumą, ar kuriate naujas interpretacijas?
Grojimo dūdmaišiu pagrindas man yra tradicija, pirmiausia remiuosi į tai, o interpretacijos taip pat dažniausiai būna tradicijos pagrindu.
Kaip žmonės reaguoja į dūdmaišį šiandien? Ar jaučiate susidomėjimą šiuo instrumentu šiuolaikinėje visuomenėje?
Instrumentas jiems atrodo įdomiai ir gan neįprastai. Dėl susidomėjimo šiuolaikinėje visuomenėje negaliu atsakyti, nelabai pastebiu.
Kokį vaidmenį, Jūsų manymu, dūdmaišis atlieka Lietuvos kultūrinėje tapatybėje?
Manau, kad dūdmaišis plačioje visuomenėje daugiau siejamas su Škotija ir tos šalies tradicijomis, ir Lietuvai ne visada priskiriamas (yra tekę girdėti nusistebėjimų, žmonės nežinojo, kad ir Lietuvoje buvo grota dūdmaišiais). Mano nuomone, dūdmaišis kol kas nėra tas instrumentas, kurį žmonės sietų su Lietuvos kultūrine tapatybe (dažniau siejamos kanklės, mediniai pučiamieji).
Ar dūdmaišis, Jūsų nuomone, gali būti integruotas į populiariąją muziką ar kitus modernius muzikinius žanrus?
Tikrai gali; tikriausiai tai jau ir yra daroma, tik nežinau konkrečių kūrinių pavyzdžių.
Kaip manote, ar dūdmaišio tradicija Lietuvoje turi ateitį? Kaip ją reikėtų skatinti ar puoselėti?
Turi, nes šiuo metu yra nemažai grojančių, vyksta dūdmaišininkų susipūtimai, dūdmaišiai sušmėžuoja ir kituose renginiuose. Reiktų stengtis šioje bendruomenėje neužsidaryti, labiau perduoti šią tradiciją ateities kartoms, vienas iš perdavimo pavyzdžių - LNKC organizuojami muzikavimo kursai vasarą; pati tokiuose dalyvavau, Meironyse mokiausi groti dūdmaišiu pas Artūrą Sinkevičių.
Dar tradicijos puoselėjimą apsunkina tai, kad nėra Lietuvoje nėra lengva gauti instrumentų, reikia užsisakinėti užsienyje.
Ar dalyvaujate mokant jaunąją kartą groti dūdmaišiu? Jei taip, kaip perduodate tradiciją?
Ansamblyje "Ratilio" mokomės groti vieni iš kitų, tad kartais tenka susidomėjusiems parodyti, kaip groti dūdmaišiu. Dažniausiai tai būna pasidalinimas savo grojimo patirtimi ir patarimais (pavyzdžiui, kaip išlaikyti orą maiše), kuriuos gavau iš savo mokytojų. Pasidalinu ir savo mėgstamais kūriniais ar paskatinu improvizuoti.