Jonas Srėbalius
Pirmą kartą išgirdus Labanoro dūdmaišį grojant kartu su smuiku, pajutau bendrumo jausmą Baltiškam dūdmaišiui kada 1996 metais Vilniaus Rotušėje kartu muzikavo smuikininkė Gaila ir dūdmaišiu Arūnas Lunys. Atsirado trauka pradėti groti dūda man pačiam.Gimes 1941m.
1996 m. paskambinau į Minską meistrui ir užsakiau Dūdmaišį. Jis turėjo padaręs dūdmaišį in D, ir tais pat metais Liaudies meno rūmuose įteikęs man parodė derinimo būdą, grojimo techniką Aš dabar groju liežuvėliais, kuriuos pats pasidariau iš laidinio telefono ryšio plastmasinių kortelių ir instrumento derinimas pasidarė stabilus, nepriklausomai nuo išorės temperatūros pokyčių. Nebereikia keisti paderinimą vašku. Dabar siekiu užsandarinti dūdmaišį ricina ir siūlais.
Jeigu noras groti dūdmaišiu išlieka visada, tada grojimo technika yra kylanti ir teikia džiaugsmą Be to mokausi iš įrašų, kuriuo randu internete. Nauja muzika dūdmaišiui atsirado kapeloje , kuriai vadovavo profesionalus klarnetininkas Jonas Mikalauskas, kurio Klarneto ir dūdmaišio džiazavimas yra stulbinantis.
Man Dūdmaišiu daugiausia teko groti Radastos folkloriniame ansamblyje. Dūdmaišis šiandien randa savo vietą atvirose erdvėse akompanuodamas vyrų duetui. Atviros erdvės yra paklausi dūdmaišio muzikavimo pozicija
Puikiai suprantu, dūdmaišis yra unikalus instrumentas, nes atnaujindamas dvasinių ir fizinių jėgų vienybę, tampa sėkmingu mano etninės tapatybės ir laisvės instrumentu.
Dūdmaišis yra baltiškas instrumentas, kurio autentiškumas yra tradicijos pagrindas.
Atvirose erdvėse dūdmaišis sukuria teigiamą požiūri i dūdmaišį, kai jis groja kapeloje kartu su basedla, smuiku ar klarnetu. Folkloriniai ansambliai nenaudoja dūdmaišio. Taip patogiau, matyt. Juk muzikos mokyklos neruošia dūdmaišininkų. Lietuvos kultūros Centrui spęsti minimą problemą.
Lietuvos kultūrinė tapatybė palaikoma kitomis kultūrinio paveldo formomis.
Mano pažįstamas Jonas Mikalauskas yra profesionalus muzikantas su kuriuo metus laiko grojau jo kapeloje. Man padarė stulbinantį įspūdį Jono laisvas džiazavimas klarnetu basedlai ir dūdmaišiui.
Tradicinis grojimas tik intelektualams ir dūdmaišių ateitis tik danguje.
Reikia pradėti groti modernią muziką panašią į laisvą Jono džiazavimą klarnetu basedlai ir dūdmaišiui. mes grojome Jono vadovaujamoje kapeloje net Plungėje. Dar gal gerai sudžiazavus gautume reklamą pas Loretą laidoje „Duokim garo“ Aš pats nedalyvauju mokant jaunimą . Kai ateina anūkai dūdmaišiu pasitinku grodamas žemaitišką Dujelį Taip kad čia ir ateitis dūdmaišiui, nes Žemaitiškų šokių muzika yra moderni