LT EN

Antanas Fokas

Kaip Jūs atradote dūdmaišį ir kas paskatino juo groti?
Su lietuvišku dūdmaišių pirmą kartą susipažinau per pirmąją pilietinio ugdymo pamoką 9-oje klasėje (2013m.), kai jos mokytojas Jonas Misevičius (toliau – mokytojo) pradėjo pamoką užgrodamas dūdmaišiu ir vėliau papasakodamas apie dūdmaišių atsiradimą Lietuvoje. Būdamas 10-oje klasėje pradėjau mokykloje būt atsakingas už įvairių mokyklos renginių įgarsinimą (garso aparatūros priežiūrą renginių metu), o tai privedė prie mokyklos ansamblio „Lygaudės“ vakaronių įgarsinimo. Vakaronių metu labai sužavėjo dūdmaišiu grotų šokių sukurta atmosfera. Vėliau pradėjau lankyti „Lygaudės“ ir VDU folkloro ansamblį „Linago“ kur vien dainuoti ir šokti neužteko, tad pradėjau galvoti kokiu instrumentu papildyti savo būtį ansambliuose. Nu ir galiausiai, baigus 11tą klasę užsidirbau pakankamai pinigų dūdmaišiui įsigyti.

Papasakokite apie savo instrumentą (koks jis yra, kada ir kas pagamino)
Mano dūdmaišis yra tradicinis lietuviškas – vienos dūdelės ir vieno burdono. Jį pagamino Dzianis Sukhi (Baltarusija), 2016 metais. Tiek dudelės, tiek burdono liežuvėliai yra iš anglies pluošto, o pati dūdelė yra uždaros aplikatūros. Dūdmaišis papuoštas inkrustacijomis.

Ar mokotės groti iš tradicijų puoselėtojų, senų įrašų, ar remiatės kitais šaltiniais? Gal kuriate naują muziką dūdmaišiui, ar apsiribojate tradiciniais kūriniais?
Naujus kūrinius groti mokausi dažniausiai iš mokytojo. Jis neretai pasiūlo kokios nors man negirdėtos liaudies dainos ar bažnytinės giesmės melodijas kurias dar ir parodo kaip reikia groti bei duoda natas mokymuisi. Taip pat, šokių, šoktų vakaronėse, melodijas pats mokausi iš įrašų internete arba paprašau pažįstamų kad atsiųstų įrašą kaip groja. Naujos muzikos kūrimu neteko užsiimti, bet noro yra pagyvinti dabartines melodijas.

Kokiose aplinkose dažniausiai grojate? Ar dūdmaišis labiau susijęs su folkloro renginiais, ar randate jam vietą kitose muzikinėse ar kultūrinėse erdvėse?
Dažniausiai groju repetuodamas mokykloje kartu su mokytoju. Kartu mes grojame mokykloje mūsų organizuojamose vakaronėse bei ne kartą yra tekę groti bažnyčiose mišių metu. Yra tekę groti ir kelių folkloro renginių metu, pavyzdžiui, Jurginių Palangoje.

Kokias emocijas ar jausmus Jums sukelia grojimas dūdmaišiu? Kodėl būtent šis instrumentas? Ką dūdmaišis Jums asmeniškai reiškia?
Viena iš pagrindinių savybių skirianti dūdmaišį nuo kitų instrumentų yra jo burdonas. Burdono grojama viena nata sustabdo visą minčių ir kasdienių rūpesčių chaosą ir paruošia, išvalo klausytojo mintis kelionei su dūdelės melodija. Na o dūdelės melodijos mistiškumas, linksmumas ar rimties kūrimas priklauso nuo atlikėjo nuotaikos. Man asmeniškai tai labiausiai patinka juo groti šokių melodijas, kurių dėka sukuriama linksma atmosfera šokių metu.

Kaip Jūsų grojimas dūdmaišiu siejasi su tradicija? Ar stengiatės išlaikyti autentiškumą, ar kuriate naujas interpretacijas?
Jei mokyčiausi vien savarankiškai, tai manau ženkliai didesnė repertuaro dalis būtų užsienietiškų šokių melodijos. Tačiau iš mokytojo išmokti tradiciniai kūriniai ir skatinimas puoselėti savo tautos tradicijas sumažina norą muzikinio įkvėpimo semtis svetur.

Kaip žmonės reaguoja į dūdmaišį šiandien? Ar jaučiate susidomėjimą šiuo instrumentu šiuolaikinėje visuomenėje?
Mano nuomone dūdmaišis yra labai daug dėmesio patraukiantis instrumentas bet kokioje socialinėje situacijoje, kurioje jis būtų grojamas. Todėl bet kur ir bet kada groti juo nėra gerai. Aišku mūsų visuomenėje vis dar yra gajus mitas kad škotai yra vieninteliai grojantys dūdmaišiais, nors visos Europos tautos turi savus dūdmaišio variantus. Susidomėjimas dūdmaišiu Lietuvoje yra, bet juo domisi dažniausiai tik kažkuo kitu jau grojantys ir į vakarones vaikštantys asmenys, kuriuos sužavi šis išgirstas instrumentas. Verta paminėti, kad kaimyninėse šalyse, vykstančiuose muzikiniuose apdovanojimuose, populiariausios folkloro pobūdžio muziką kuriančios grupės naudoja dūdmaišius. Pavyzdžiui, grupės iš Estijos Trad.Attack! viena iš trijų grupės narių groja dūdmaišiu, o grupės Auli iš Latvijos sudėtyje yra net 6 dūdmaišininkai.

Kokį vaidmenį, Jūsų manymu, dūdmaišis atlieka Lietuvos kultūrinėje tapatybėje?
Dūdmaišis yra visoms tautoms tinkantis instrumentas, bet dar neesu atradęs Lietuvos identiteto dūdmaišių melodijose, kuris išskirtų mus nuo kitų tautų.

Ar dūdmaišis, Jūsų nuomone, gali būti integruotas į populiariąją muziką ar kitus modernius muzikinius žanrus?
Tikrai gali ir puikus to pavyzdys yra minėtos muzikinės grupės Auli ir Trad.Attack! Mano nuomone Auli atrado kaip vien dūdmaišių muzika gali suskambėti moderniai, o Trad.Attack! išsiskiria ne tik modernumu, bet ir gebėjimu ne užgožti, o papildyti kūrinio akomponimentą.

Kaip manote, ar dūdmaišio tradicija Lietuvoje turi ateitį? Kaip ją reikėtų skatinti ar puoselėti?
Dūdmaišis tikrai gali klestėti Lietuvoje, tačiau kaip ir daugelyje sričių, svarbiausia yra pritraukti kuo daugiau žmonių norinčių groti šiuo instrumentu. Iš didesnio grojančių žmonių skaičiaus atsiranda didesnė tikimybė kad rezonuos su kitais ir „užkrės“ noru groti. Jaunų žmonių tarpe manau, kad lengviausia sudominti per šokius.

Ar dalyvaujate mokant jaunąją kartą groti dūdmaišiu? Jei taip, kaip perduodate tradiciją?
Šiuo metu labiau skaitau save kaip tą jaunąją kartą kuri mokosi groti dūdmaišiu. Tačiau turiu ir kelis pažįstamus, kurie pradėjo groti dūdmaišiu vėliau nei aš, tad su jais dalinuosi natomis, vaizdo, garso įrašais kaip atliekami kūriniai.